Patikėk, jungia mintys mūs sielas –

Tos nematomos gijos lyg upė viena.

Niekad, broli, nebūsi Tu vienas –

Sesers meilė tyra, amžina.

Leisk linkėti, kad niekad nebūtų

Net mažiausios klaidos,  netiesos, negarbės!

Kad liepsnotų ir versmės pratrūktų

Vien tik laimės tikrosios būties ir esmės.