Juk mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau mums jos visada lieka švelnios.