Archyvas ‘Draugiški tostai

Paupys. šiltas vasaros vakaras. Ant kranto sėdi jis ir ji. Aplinkui nė gyvos dvasios. Krūmuose lakštingalos suokia… - Meilute, duok! ? paprašė jis. - Negaliu! – griežtai atšovė ji. - Na, tik vieną! - Neduosiu. - Pupuliuk, tik vieną, na,...

Pakelkime taures už tikrus vyrus! Bet ne už senbernius – jie niekada neves. Ir ne už išsiskyrusius – jie buvo blogi vyrai. O pakelkime taures už vedusius vyrus – jie nepamiršta savo žmonų ir myli jas, O juos myli žmonos ir uošvės, o...

Paukščiai turi sparnus, bet neturi svajonių, Žmonės turi svajonių, bet neturi sparnų.. Išgerkim, kad visos svajonės turėtų sparnus!

Linkėkime vienas kitam gero. Viskas gryžta atgal. Atsargiai ir atsakingai priiminėkime sprendimus. Viskas turi savo kainą. Mylėkime savo tėvus. Auginame savo vaikus, jie seks mūsų pavyzdžiu. Pamilkime tylą. Tada išgirsime tikruosius savo...

Gauni to, ko nesitiki ir nelauki. Tai nelaukime finansinės sėkmės, artimųjų meilės ir tikrų draugų !

Didžiulės nesėkmės tegul padeda Jums surasti jose kažką teigiamo, o pasisekimą ir laimę priimkite su dėkingumu.

Mūsų svajonės, tikėk, išsipildys, Tikėk, išsipildys Naujųjų nakty. Paduok man ranką, mylimas drauge, Juk Tu manim tikrai tiki. Apsikabinę – mes laimėj verksime. Žinau, kad nieko neturime brangiau. Už mūsų siekius taurę kelkime –...

Kuo skiriasi realybė nuo pasakos? Pasaka - kai jaunikaitis veda varlę, o ji po vestuvių tampa karalaite. Realybė - kai veda karalaitę, o paaiškėja, jog ji lovoje besanti šalta varlė. Pakelkime taures už tai, kad mūsų gyvenimas būtų panašus...

Vienas gydytojas gyrėsi: - Nėra žmogaus, kuris manimi skųstusi! - Iš tavo rankų dar niekas gyvas neištrūko, tai nėra kam skųstis, - jam atsakė. Tai išgerkime už gerus gydytojus!

Duktė ruošiasi tekėti. Kartą duktė ėmė ir pasiskundė savo motinai: - Mamyte, aš su Juliuku draugauju jau treti metai, bet jis pradėjo su manimi negražiai elgtis. Kaip jam reikėtų atkeršyti? Motina pataria: - Ištekėk už jo! - Mamyte, aš...

Už tai,kad išliktume draugais ne tik dėl mūsų pačių. Už tai,kad supykę atsiprašytume patys. Už tai,kad visada sugebėtume suprasti,o nesupratę-paklausti patys. Už tai,jog kad ir kaip stipriai eitume savais keliais,bet draugų nepaliktume...

Pasaulis platus Paviršius - slidus Laikykis tvirtai Ir tau padės draugai...

Kartą našlaičių prieglaudoje gyveno mažas berniukas. Jis visuomet svajodavo pakilti į orą ir skristi kaip paukštis. Berniukas niekaip negalėjo suprasti, kodėl negali ir nepajėgia skristi… Zoologijos sode būdavo daug didesnių paukščių...

Neišduok geriausio draugo – Nepakeis jo moteris. Nesurasi jau iš naujo, Kai pašauks atgal širdis.  

Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų - ar stiklainis pilnas? Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo...