Tavo žvilgsnio spindulio, Tavo žodžio versmės, Tavo vardo vienintelio, Mama, amžiams reikės…
Visi žodžiai visoms gyvenimo akimirkoms
Tavo žvilgsnio spindulio, Tavo žodžio versmės, Tavo vardo vienintelio, Mama, amžiams reikės…
Prieš daug metų vieną dieną, lygiai tokią kaip ir ši, Atvedei mane į žemę, skausmą kęsdama nakty. Man padovanojai saulę, skęsdama nakty. Man padovanojai saulę, žiedus, orą ir paukščius, Švelniai niūniavai lopšinę, išbučiavus...
Ilgai dar išliks Tavų delnų kaitra, Tava mintis suteiks mums patarimų. Nusišypsok, ilgai dar lik jauna, Nors laiko demonas ir daug ko negrąžina..
Mamyte, Mama, Mamyčiuk - Tau tūkstantis gražiausių vardų O šiandien, šį gražų sekmadienio rytą - Tau tūkstančiai pirmūjų žemės žiedų Saujos bučinių, kilimai gražiausių žodžių - vien tik Tau !
Kas supindavo kasytę, Kas išmokė lovą klot ? Taigi žinoma, Mamytė, Augu tam, kad ja vaduot. Kas paglostė man galvelę, Kai sirgau ir naktelėm nemigau ? Taigi žinoma, Mamytė,- Atėjau jai už viską padėkot.
Linkėkime vienas kitam gero. Viskas gryžta atgal. Atsargiai ir atsakingai priiminėkime sprendimus. Viskas turi savo kainą. Mylėkime savo tėvus. Auginame savo vaikus, jie seks mūsų pavyzdžiu. Pamilkime tylą. Tada išgirsime tikruosius savo...
Kai nebeturėsi jau niekur eiti ir nebus kam pasiguosti, Kai liūdesys smaugs gerklę ir ašaros plaus akis, Prisimink, kad pasaulyje esu aš, visada pasiruošusi nuraminti, - Aš juk Tavo mama. Tu mano kūnas ir kraujas ...
Myliu saulę, myliu lietų,ir pavasarį myliu O labiausiai - Mamą myliu, ją pasveikinti skubu Niekad nepamiršiu jos švelnumo, nei šviesiausios šypsenos Visad visad ją mylėsiu, visad visad visados !
Už visa tai, kuo esu, arba svajojau būti, esu skolingas savo mamai. Abraomas Linkolnas
Motinos meilė yra kuras, kuris suteikia žmogui galimybę padaryti tai, kas neįmanoma. Marion C. Garretty
Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė Rengiu Tau juokingus spektaklius. Tėti, atmenu, kaip nešdavai per pievą, Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu. Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu. Mamyt, tu dar...
Juk mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų,...
...Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio...
Močiute, man sunku, tad lauki – Sugrįšiu Tavo meilės pasiimt. Tu man sakei: „Vaikystę šauksi, Bet ji beržinėj staktoj pasiliks.“ Kokia teisi buvai, močiute, Paglostyk mano galvą, kai verkiu. Plaukai žili tarsi...
Kai aušra kelia rytmečio giesmei paukštelį, Mamos rankos jau pina saulėtas kasas. Spinduliais tarsi saulė ji nušviečia kelią Ir užaugusių širdis vis glosto ranka. Tarsi žemė motulės glėbys mūs sūpuoja. Baltus plaukus jos...