Archyvas ‘Išleistuvių sveikinimai

Išskrenda kaip dvylika juodvarnių jūsų mokslo metai, - Išskrenda, bet atveria jums naujo gyvenimo duris, - Jūs paliekat ne vieni - turit mokslo bagažą, jaunatvišką maksimalizmą ir svajones, - Tegul įkvėpimas neapleis jūsų ambicingų...

Linkėkime vienas kitam gero. Viskas gryžta atgal. Atsargiai ir atsakingai priiminėkime sprendimus. Viskas turi savo kainą. Mylėkime savo tėvus. Auginame savo vaikus, jie seks mūsų pavyzdžiu. Pamilkime tylą. Tada išgirsime tikruosius savo...

Kai nebeturėsi jau niekur eiti ir nebus kam pasiguosti, Kai liūdesys smaugs gerklę ir ašaros plaus akis, Prisimink, kad pasaulyje esu aš, visada pasiruošusi nuraminti, - Aš juk Tavo mama. Tu mano kūnas ir kraujas ...

Sveikinam sulaukus tokio amžiaus, kuris skiria nerūpestingą vaikystę nuo pilnametystės suteiktos laisvės . Nuo šiol esi laisvas elgtis kaip nori, apie ką ilgai svajojai, bet nepamiršk ir to, kad už visas klaidas atsakysi savo kailiu. Suaugusio...

Būkite svajonių paukščiai mėlynieji, Siekit baltą saulę savo mėlynais sparnais! Kilkite į dangų lyg sparnais Ikaro – Saulę apkabinę, virskit mėlynais skliautais!

Tiktai nebūk tu išdidi (-us) Ir atsigręžk, kai draugas šaukia. Žinok, draugystė paprasta negrįš, Nors daugel jos sugrįžtant laukia.  

Gražiausias dienas palikome mokykloje. Ir kai tu paskutinį kartą praeisi pro suolą tada rūpestingai pagalvosi, ar nieko jame nepalikai?

Akimirkai – lūpos, laukiančios pirmojo bučinio. Akimirkai – plevėsuojantys vėjuj plaukai. Nepakartosim daugiau kaip siurprizo to vienintelio žodžio ir gesto. Į upę tą pačią antrąkart neįbrisime. Ir saulė kita kas vakarą gęsta. (A....

Tik vieną kartą toks pirmapradis rytas. Taip lengva, gaivu nebebus niekados. Visos durys ir širdys atidarytos. Tik neilgam. Ligi saulės laidos. Kodėl neįspėjot? Branginęs būčiau, visą tai, kas trunka taip neilgai.

Prisimink dienas kartu praleistas, Išpintas džiaugsmo nesėkmių. Prisimink draugus gerus ir keistus, Prisimink ir mane tarpe jų.

Gyvenimas – sakmė. Imk iš jo viską, ką jis duoda. Imk, kad ir trumpam – juk amžino nieko nėra

Gyvenimo kryžkelė keičias, kartojas Nežinom, koks kelias į laimę nuves. Maži mes paklysti ieškojimuos, Kokie dideli, kai atrandam save.

Prabėgo vienuolika metų Tarp mokyklos suolų juodų. Pinkis ateičiai gražų vainiką Iš laimės, džiaugsmo ir meilės žiedų.

Aš linkiu išeit į gyvenimą gražų Nors vėtros kauks, bandys palaužt Bet eik prie savo tikslo drąsiai, Kad kryžkelėj netektų kelio klaust.

Žmonės savo svajonių vedami eina ir eina  pirmyn skirtingomis kryptimis. Kiekvienas turi savo kryptį, todėl susikerta keliai, susidaro kryžkelės, susitinka žmonės ir...išsiskiria. (L. Gira)