Archyvas ‘Žmogus ir gamta

Nelauk stebuklo, ir jis pabels į langus Nelauk bučinio tikėto, jis užklups nelauktas Nereikia ir kalėdų laukti - jos atrypuoja su švieselėmis sniege Gyvenk dabar. Ir nereikės pykti už vėlavimus kvailus.

Niekas nesugrąžins to žmogaus, kuris pats savo noru iškeliavo amžinybėn. Nebekaltinkime vienas kito dėl neištarto žodžio, dėl palaikančio žvilgsnio. Tai nesugrąžins jo į gyvųjų pasaulį. Prisiminkime tik gražias akimirkas, nebandykime...

Už visa tai, kuo esu, arba svajojau būti, esu skolingas savo mamai. Abraomas Linkolnas

Šiandien turbūt neįsivazduotume Vėlinių šventės be žvakių rusenimo, tačiau iki XIX amžiaus pabaigos žvakių kapinėse nedegindavo. Anksčiau kartais kapinėse kūrendavo bendrą laužą, kuriame degindavo senus nuvirtusius kryžius. Tai, kas...

O gal tai mūsų šaltis, mūsų žodžių tamsus ledas jį – švarų ir baltą – prisišaukė? Gal ir tegul. Gal šitas sniegas kiek panašus į malonę – nelauktas, netikėtas, neplanuotas. Atneša jis ir jaudulį, kažkokį nenusakomą, beveik...

Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų - ar stiklainis pilnas? Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo...

Žmonės sukūrė dainą, Ji ateina, išeina ir vėl sugrįžta. Žmonės sukūrė žmogų, Jis ateina, išeina ir negrįžta.

Nusipirkau gaublį, kad galėčiau nusispjauti ant viso pasaulio.

Gamta skuba pačiu didžiausiu greičiu – pamažu. — [V.Karalius]

Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi: ji – amžina dabartis. — [V.Karalius]

Gamta nemėgsta tuštumos, ją išdalija žmonėms. — [V.Karalius]

Mes – durų išradėjai, bet gamta mus įsileidžia tik pro plyšius. — [V.Karalius]

Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. — [Žakas Yvas Kusto]

Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis, negu kalbėti. — [Plutarchas]

Gamta teisi: silpną galvą ji kompensuoja tvirtomis alkūnėmis. — [C.Melamedas]