Archyvas ‘Aistros. Elgesys

Tikėkime laime, ir jinai ateis, Į tavo langą tyliai pasibels. O sielvarto širdin neįsileisk- Lai brenda jis tolyn plačiais keliais

Angelai tai vadina dieviška palaima, velniai- pragaro kančia, žmonės - meile.

Nelauk stebuklo, ir jis pabels į langus Nelauk bučinio tikėto, jis užklups nelauktas Nereikia ir kalėdų laukti - jos atrypuoja su švieselėmis sniege Gyvenk dabar. Ir nereikės pykti už vėlavimus kvailus.

Aš dar girdžiu tuos žodžius, kuriuos tari akimis nebyliai Aš užuodžiu dar įkaitinto oro kvapą, kai ore plaukioja tik atodūsiai Menu akimirkas, kurių nebus, jaučiu kvapus, kurie vis dar sugryžta kaip priminimai Žinau, turiu užverti duris. Ir...

Nebeslėpki paslapčių, nesislėpki pats, nebėk, - Pažiūrėk, atsisuk atgal - niekas nesiveja vistiek. Niekas nekaltina, negrasina, ir nebaugina. Bet ir neberūpi niekam ...

Prieš duodamas patarimą, pagalvok, ar pats jo laikaisi. Prieš mokydamas kaip teisingai elgtis - kitam tavo taisyklės gali būti nereikalingos. Prieš kalbėdamas pagalvok. Protingiau patylėti, negu kalbėti viską, kas užeina ant seilės ...

Kai nebeturėsi jau niekur eiti ir nebus kam pasiguosti, Kai liūdesys smaugs gerklę ir ašaros plaus akis, Prisimink, kad pasaulyje esu aš, visada pasiruošusi nuraminti, - Aš juk Tavo mama. Tu mano kūnas ir kraujas ...

Vėjo klausiu, kur dingai, ar tik man prailgo laikas Tavo balso aš ilgiuos, šnabždesio, kad viskas gerai baigias Gera pagalvoti, kad ir tu, prisiminęs pašauki tyliai vardu Gera žinoti, kad ne vieniša šiam pasauly gyvenu.

Būna, iškyla koks klausimas, kai sustoji vietoje, ir nežinai nei ką daryti, nei kaip elgtis. Nežinai, ar net stovėjimas ir neveiksnumas tuo metu neatsisuks prieš tave patį. Tada pasikalbi su artimu žmogumi. Jis išklauso, nebūtinai privalo jis...

Kam kalbėti, jei niekas vistiek negirdi ? Nei šnabždesių, nei riksmų niekas nesiklauso Ir nesiklauso netgi tas, kuris turėtų žinoti viską, Kuom aš gyvenu, ir kuom kvėpuoju aš ...

Pasimatymų rutinoje linkiu rasti dėmesio vertą perlą.

Taip, aš tokia kitokia, Bet ir tu toks visai nekoks Nepatinka ? Nesiartink Spyglį ežio nuraškysiu Jį dabinsiu sidabru Ir tokia tat pasipuošus Eisiu link naujų dienų ...

Prieš kiekvienas Kalėdas išeinu į kalnus prie kūčių stalo palikdamas vaikus, kokia riba tarp prabangos ir vargo, tarp skriaudžiamo ir skriaudžiančio kitus. Kiekvieną kartą valso šokiui kviečiu aprūkusias, jau pagyvenusias žvaigždes į...

Savo lūpom plaukiu į tave grimzta tyliai išniekinti metai, sėdi kuršmarios oriai laive, sugrąžink mano pažadą tetai, kad kalėdom surasiu namus ir uždegsiu vaikystės žvakutę už paklydusius savo draugus kelio vingy papuošiu eglutę! Dar...

Džiaugsmas ir skausmas, mintis nerami, Audrina protą kančia maloni. Žavesį keičia sunkus liūdesys, – Jeigu tu myli, laimingas esi. J. V. Gėtė.