Gražūs, spalvoti drugelio sparnai
Tai lyg svajonė, pakilus aukštai
Pagauk tą drugelį ir laikyk, – privalai
Nes tavo svjonė tokia pat juk – trapi
Dažnai mes pamirštam svajones savas,
Nes kančios ir skausmas užgožia spalvas
Bet širdy jos rusena, tik tu paklausyk!
Nors sunku, bet savąją liepsnelę laikyk!