Nutekėk vilnelėm marių neregėtų,

Lyg balta gulbelė – sužieduota Tu.

Neužmiršk, sesele, tų laukinių vėtrų,

Kur baltoj jaunystėj skraidėme kartu.

Leisk žavėtis Tavo sielos paukščio skrydžiu,

Skrisk į pasakų nakties šviesias žvaigždes.

Iš jaunystės, viltyje Tave palydžiu

Į nepaprastas gyvenimo marias.