Būk širdimi godus bežadei žemės ryto tylai,

Gyvenk debesimis, kalnais pavirtusiais, tamsėjančiam danguj.

Rasos lašais surinksiu pilną saują žodžių „myliu“,

Gėrėsiuos jais per dieną – ir ant Tavęs lietum išpilsiu juos paskui.

Padovanosiu Tau vaivorykšte išpuoštą dangų

Ir rasą dieną virtusią saulėtu šiltu lietumi.

Prisiminimą mūs draugystės saugosiu, kaip brangų

Likimo dovanotą lašą – buvimo žemėje su Tavimi.