Ir vėl sutemus šviečia ryškios žvaigždės,
Ir kaip mozaika – akimis dėlioju jas,
Išnyra iš žvaigždžiu toks ryškus veidas
Tikrai jis Tavo!

Ir nesvarbu, kad tu esi labai toli,
Už beribių jūrų ir beprotiškų kalnų
Tu širdyje manoj išlikusi esi-
Esi brangiausia ir mylimiausia iš visų!