Kaime svajoju apie jura,kur plaukia siuksles ir buteliai..
Kartais tepliojuos losijona ir rankoj kuola laikau tvirtai..
Juros as nemaciau dar niekad,bet viskas prieky tikiu as tuo..
Mes panos vandens stiklinej niekada neieskom kavos..
Ir jura mums ligi kaklo jei kada negryztam namo..
Mes panos todel visai mums nebaisu jei veidus papuos spuogai..
Ojura ismesk y kranta nors kokio spakliaus..
Aciu tau labai..
TIK PANOMS 🙂