Lai dvi vienatvės susijungs į vieną širdį

Rasotais Nemunėliais paryčio tyloj.

Lai dvi maldas jaunystės kūnas girdi

Baltojoj nuotakos nakties rapsodijoj.

Žvakidžių liepsnos nerimą širdies lai jaučia,

Kai vakarais šešėliai du mylės žvaigždes.

Lai du gyvenimai į vieną pūgą susisiaučia,

Kad negalėtų meilės laužas širdyje užgest.