Kaip keista – kartais būdami kartu

Nepasiekiam net ištiesta ranka,

O kai esi už marių, už kalnų –

Jaučiu, kad esu mylima.

Tad leiski – laimės ir dangaus linkėt!

Nebeištrinkim nerimo laike…

Už vieną prigludimą ant peties

Keliu aš taurę už Tave.