Trumpėjo, vis trumpėjo dienos.
Ir buvo ilgos, ilgos naktys.
Vilkai tik staugė mėnesienoj,
Drebėjo stirna baltakaktė.

Advento metas ir laukimas…
Kada? Kada diena ilgės?
O pūgos staugia, šaltis spaudžia…
Ir nė vienos danguj žvaigždės.

Galiausiai Kūčios ir Kalėdos,
Varpeliai aidi kiemuose.
Ir mūsų bėdos – jau ne bėdos,
Kai šventė mūsų namuose.