Tarp medžių didelių, ant mažojo suolelio,

Prispaudusi delnais, uždengsiu Tau akis.

Priglausim netyčiom kelius prie Tavo kelių

Ir lauksiu tylomis, ką lūpos pasakys.

Tarp medžių didelių aš suksiuos lyg lapelis –

Skraidydama aukštai Tau žvelgsiu į akis.

Priglausiu netyčiom Tau širdį prie rankelių

Ir bučiniu švelniu paliesiu Tau mintis.