Į saują trapaus ledo mes pavirstam,

Į saują išbarstytų pelenų,

Kai meilė mus išduoda nematyta,

Kai laimė nepalieka mums vilčių.

Ir lieka vien trumpi prisiminimai,

Vien nuotrupos svajingos praeities…

Tegu Tavęs netraukia nuklydimai

Beieškant tikro kelio ir lemties.