…Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse…. Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų… O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely…