Savo likimą tarsi vandenį ar vyną geriam:

Kartais būna saldus, o kartais – nenuryt…

Ir pildydami soties indą reiškiam savo valią –

Kas nepatinka – bandom iš širdies išgint.

Jau pusę amžiaus nugyvenot, mama, šitoj žemėj, –

Po vasaros garbus ruduo lapus užklos.

Mes pašlakstysim šventu vandeniu didybės menę,

Kad laimę rastumėte su vaikais namuos.