Į vyno statinę ikrito pelė. Pro šali bėga katinas. – Katinėli, gražuolėli, būk geras, ištrauk mane iš čia! – maldauja pelė. – Jei istrauksiu, tai ir suėsiu… – apsilaižydamas pasakė katinas. – Kas tau iš to? – Sutinku! Ėsk! Nenoriu paskęsti statinėje ir mirti negarbinga mirtimi. Katinas ištraukė nelaimingąją. Pelė tik vir vir vir it jau urvelyje. Katinas pradeda gėdinti: – O ka tu esi pažadėjusi? – Katinėli, niekada netikėk isgėrusiomis damomis! – pamokė pelė. Pakelsime taures už tai, kad ir išgerusios damos ne visada tikėtų katinėliais.