Nurimus žemė snaudžia mums po kojom, Nakties tyloj užmigs jauni. Mes einame sutikti naujo ryto, Pirmųjų aukso saulės spindulių. Paglamonėt berželio pumpurų dažytų, Ištarti: – Žeme, aš tave myliu! Mes čia atėjom pasitikti bundančio pasaulio, Kuris mūs laukia ir švelniai sako: – Gavom kažką, kažką jau. Žinau, kad daugelis nesusitiksim, Kad mūs keliai bus saulės išskirti, Tačiau gyvenime mes amžinai paliksim Tokie, kaip klasėje, nuoširdūs, draugiški, tyri.