Tegul Naujieji metai būna nušviesti šypsenų - gyvenimo, saulės, žmonių šypsenų...
Visi žodžiai visoms gyvenimo akimirkoms
Tegul Naujieji metai būna nušviesti šypsenų - gyvenimo, saulės, žmonių šypsenų...
Palaiminki Šventas Kalėdas Ir ateinančius naujuosius metus, Tą naktį, kai žvaigždė bus atsikėlus. Ir dangumi vilties laivu atplauks, Po lygiai kiekvienam gerumo palinkės.
Būkit paukščiais svajonių, Neškit mėlyną viltį! Lai sparnai siekia saulę Ir liepsnoja ugnim. Kilkit siekiais į dangų, Į svajingą pasaulį! Lai svajonėmis skrenda Paslaptinga mintis.
Lekia Jūsų dienos taip, kaip mėnesienos, Kartais duš dar viltys tylumoj... Skauduliu išsprūs gal abejonių dienos – Šauksmo aimana jums uždainuos. Lai neleidžia klupti brolis ir seselė – Žmogiška svajonė – Jums visiems. O sparnai...
Paslaptingoji burtų galia – Aš Naujuosiuse Tave atradau. Porcelianas lai virs į šukes – Laimė tai, kad Tave sutikau. Dūžio garsą tik Tu išgirdai – Krito kaukė iš rankų Tavų... Tu kažką dėl manęs palikai – Karnavalas –...
Kalėdos – Už lango dainuoja pūga. Kalėdos – Tai žemės stebuklų diena! Kalėdos – Tai snaigės mano delne... Tau ši proga Pavirsti Tau bučiniu saujoj. Man ši proga Priglaust Tave, Paverst mūs dienas tikra laime.
Gyveni dėl kitų ir aukojies – To gerumo... ir jūra, ir auksiniai kalnai. O viltis tarsi motina – apkabinki jai kojas. Už tikėjimo tiesą – skirs Tau laimę tikrai.
Gimtadienis, gimtadienis! – Pasimečiau aš skaičiui jų... Lyg nebemoku matematikos Ir metų pateiktų lygčių. Gimtadienis, gimtadienis! – Nenoriu žvakių aš skaičiuot., Ir, jei ateis draugai pasveikinti – Mes eisim ateitį pagrobt.
Būk tarsi laimės žiedas prasiskleidęs: Laiminga būk ir šypsena žavėk! Gyvenimas nustebs Tavy pamatęs veidą Vien sąžinės ir žmogiškos vilties. Tau nešame gyvenimišką gėlę: Mūs pritarimą Tavo darbuose. Nesigailėsim ankstų rytą...
Lai džiaugsmu namuos vaikai sau krykščia! Tegu būna jų pilni kampai... Kaip senovėje – paimki rykštę – Tegu paverkia nors nedažnai. Vaiko ašaros išgąsdins bėdą Ir išeis ji amžiams iš namų. Kur vaikai maži – ten...
Kai pavargęs ieškai žemės glėbio – Suglaudi sparnus ir... tik žemyn! Krisdamas pajuski laimės vėją - - - Tiesk sparnus į aukštį! Gyvas lik!
Padalintas likimas per pusę... Broli mano, aš mylinti Tavo sesuo. Mes, lyg medžiai truputį įlūžę... Tavo skausmas – tai mano akmuo. Padalintas gyvenimo kelias: Kraujas vienas, bet gyslomis teka dviejų. Tavo žaizdą many visad...
Aš – juk sūnus ir noriu apkabinti Už tėviškumą, už rūpestį širdies, Už gerą žodį, puikų darbą, viltį, Už ryšį duotą dangiškos lemties. Ir Jums linkiu žalių miškų sveikatos, Padangių taurę aš už Jus...
Gyvenimo kryžkelė keičias, kartojas Nežinom, koks kelias į laimę nuves. Maži mes paklysti ieškojimuos, Kokie dideli, kai atrandam save.
Štai jau Metai Nauji Seni vėl praeity... Pasiliekam tik mes Tam senam kely.