Kaip noriu aš pajusti meilę širdimi, Svajonę žydrą nešti angelui ant rankų Ir tyrą sielą nusiplauti lietumi Palietus savo tėviškę per dangų. Leisk man, Motule, savo žemę taip mylėt, Kaip Tu vaikystėje kadais mane...
Visi žodžiai visoms gyvenimo akimirkoms
Kaip noriu aš pajusti meilę širdimi, Svajonę žydrą nešti angelui ant rankų Ir tyrą sielą nusiplauti lietumi Palietus savo tėviškę per dangų. Leisk man, Motule, savo žemę taip mylėt, Kaip Tu vaikystėje kadais mane...
Kai šypsos mamos akys, prisimenu vaikystę – Mamos gerasis žvilgsnis vis užburia mane. Imu į savo ranką albumą aš mažytį, Kur mamos mielas žvilgsnis vis žiūri į mane. Aš, Mama, Tavo žvilgsnį matau dangaus mėlynėj...
Tu lyg Angelas ranką virš mūsų ištiesus Į sapnų šiltą glėbį glaudi gerumu. Tave, Mama, per amžius karštai mes mylėsim, Tavo atvaizdą lyja lietus ant langų. Lyg mažiems Tu mums duonos, kas kartą atrieki – Mes žiūrėsim į...
Mama, Mama! Krykštauja vaikai. Rytą kelia saulės spinduliai. Mažos rankos tiesiasi aukštyn – Mama, Mama! Kur gi Tu esi? Mama, Mama! Plaukus sušukuok, Mažą riekę duonos man paduok. Savo širdį neški ant delnų – Aš...
Baltus žiedus pakandus šalna – Tai, motule, pavasario rytas. Galvą Tavo jau puošia rasa Žiedlapiais obelų Tau nukritus. Gėlės margos spalvingam glėby – Tai, motule, maža mano puokštė. Neša Tau ją paklydęs kely...
Nebūk viena! Aš tau linkiu žmonių gausybės. Nebūk šalta – Pavargus kartais nuo teisybės. Kam ta našta? Esi pilna didžios galybės. Sūnaus malda – Nuties tau kelią begalybės.
Supki, Mama, man iki ryto, Šildyk rankų savųjų glėbiu. Nemylėsiu labiau nieko kito – Vien dėl Tavo bemiegių naktų. Būki, mama, man Angelas Sargas, Nuo menkiausių sunkumų globok Ir laimingas lai vaikiškas sapnas Tavo...
Tu kasdieną dengi baltu audiniu stalą, Kai susėda už jo jau užaugę vaikai. Tarsi staltiesė, mama, plaukai Tau nubalo – Juk ne viskas gyvenime buvo gerai... Tavo šypseną, mama, širdy mes nešiojam – Ją mums primena vasaros...
Miela mama, Seniai prabėgo mūsų basakojė vaikystė, tačiau ligi šiol mename, kaip Tu vienintelė mokėdavai užgydyti mūsų žaizdas, išsklaidyti vaikiškų nuoskaudų kartėlį, mokei dirbti ir mylėti gyvenimą. Ačiū Tau už nemiegotas...