Lekia Jūsų dienos taip, kaip mėnesienos, Kartais duš dar viltys tylumoj... Skauduliu išsprūs gal abejonių dienos – Šauksmo aimana jums uždainuos. Lai neleidžia klupti brolis ir seselė – Žmogiška svajonė – Jums visiems. O sparnai...
Visi žodžiai visoms gyvenimo akimirkoms
Lekia Jūsų dienos taip, kaip mėnesienos, Kartais duš dar viltys tylumoj... Skauduliu išsprūs gal abejonių dienos – Šauksmo aimana jums uždainuos. Lai neleidžia klupti brolis ir seselė – Žmogiška svajonė – Jums visiems. O sparnai...
Tiktai nebūk tu išdidi (-us) Ir atsigręžk, kai draugas šaukia. Žinok, draugystė paprasta negrįš, Nors daugel jos sugrįžtant laukia.
Gražiausias dienas palikome mokykloje. Ir kai tu paskutinį kartą praeisi pro suolą tada rūpestingai pagalvosi, ar nieko jame nepalikai?
Akimirkai – lūpos, laukiančios pirmojo bučinio. Akimirkai – plevėsuojantys vėjuj plaukai. Nepakartosim daugiau kaip siurprizo to vienintelio žodžio ir gesto. Į upę tą pačią antrąkart neįbrisime. Ir saulė kita kas vakarą gęsta. (A....
Tik vieną kartą toks pirmapradis rytas. Taip lengva, gaivu nebebus niekados. Visos durys ir širdys atidarytos. Tik neilgam. Ligi saulės laidos. Kodėl neįspėjot? Branginęs būčiau, visą tai, kas trunka taip neilgai.
Gyvenimas – sakmė. Imk iš jo viską, ką jis duoda. Imk, kad ir trumpam – juk amžino nieko nėra
Gyvenimo kryžkelė keičias, kartojas Nežinom, koks kelias į laimę nuves. Maži mes paklysti ieškojimuos, Kokie dideli, kai atrandam save.
Prabėgo vienuolika metų Tarp mokyklos suolų juodų. Pinkis ateičiai gražų vainiką Iš laimės, džiaugsmo ir meilės žiedų.
Aš linkiu išeit į gyvenimą gražų Nors vėtros kauks, bandys palaužt Bet eik prie savo tikslo drąsiai, Kad kryžkelėj netektų kelio klaust.
Išeini…Dar sustok minutėlei Ant mokyklos baltuojančių laiptų. Nebeteks Tau daugiau jais bevaikščiot. Pajutai? Kažko širdį sugėlė. Papurgalvė vaikystė čia lieka, Pilnos juoko mokyklinės dienos… Ves į ateitį kelias ne vienas,- Te...
Eisim jau. Girdi? Skambutis skamba! Paskutinį kartą paklausyk, Koks labai pažįstamas ir geras Tas mokyklos balso skambesys…
Čia prabėgo vaikystė, atėjo jaunystė, Čia praleidote savo gražiausius metus. Čia jums leidžiama buvo pakilt ir suklysti, Čia supratot gyvenimą, rado draugus.
Sustok, įsiklausyk – Skambutis neeilinis. Nors daugelsyk girdėtas,- Šį kartą – paskutinis!
Jūs susirinkote jau paskutinį kartą,- Daugiau nereiks planų ir rašinių į užrašus rašyti… Pavasaris jau beldžiasi už vartų, Naujom spalvom pasaulis švyti. Kitokie šiandien Jūs atrodot,- Nuoširdūs, tyliai susikaupę, Ir mintys, ir...
Šiandien kaip niekad man labai sunku Jums tarti šiltą žodį ir laišką parašyti. Nors dienos, metai bėga, skolinga vis lieku, O reiktų susitikti, padėkoti ar bent atsiprašyti!.. Už juoką pamokoj, kai susikaupusi tylėjot, Ar peštynes be...