Myliu saulę, myliu lietų,ir pavasarį myliu O labiausiai - Mamą myliu, ją pasveikinti skubu Niekad nepamiršiu jos švelnumo, nei šviesiausios šypsenos Visad visad ją mylėsiu, visad visad visados !
Visi žodžiai visoms gyvenimo akimirkoms
Myliu saulę, myliu lietų,ir pavasarį myliu O labiausiai - Mamą myliu, ją pasveikinti skubu Niekad nepamiršiu jos švelnumo, nei šviesiausios šypsenos Visad visad ją mylėsiu, visad visad visados !
Kai aušra kelia rytmečio giesmei paukštelį, Mamos rankos jau pina saulėtas kasas. Spinduliais tarsi saulė ji nušviečia kelią Ir užaugusių širdis vis glosto ranka. Tarsi žemė motulės glėbys mūs sūpuoja. Baltus plaukus jos...
Brangi Motule, Mes apgaubti Tavos širdies ramybe, Gerumą Tavo semiam mintimis. Tarsi laivai dosnumo vandenyne Mes plaukiam Tavąja viltimi. Lai neišsenka niekad Tavo meilė, Tyrumo jausmas lieka tarp žmonių. Tu žemiškas klaidas...
Kada Tavęs nėra – Aš žemę motina šaukiu Ir lopšį lyginu su paukščio skrydžiu. Tartum mintis tyra Vedi Tu angelo taku Ir meile amžina visur palydi. Kada Tavęs nėra – Aš jūrą motina šaukiu Ir dainą lyginu bangų...
Kai šypsos mamos akys, prisimenu vaikystę – Mamos gerasis žvilgsnis vis užburia mane. Imu į savo ranką albumą aš mažytį, Kur mamos mielas žvilgsnis vis žiūri į mane. Aš, Mama, Tavo žvilgsnį matau dangaus mėlynėj...
Miela Motinėle, Leisk kaltę nusiplaut prie Tavo kojų Ir nusilenkti leisk malda žemai. Juk Tu vaikams esi tikra šventovė, - Kur gėlės auga, saugo angelai. Apgaubki mūs maldas tauria galybe, Suteiki valios mums sava širdim. Lai...
Tu lyg Angelas ranką virš mūsų ištiesus Į sapnų šiltą glėbį glaudi gerumu. Tave, Mama, per amžius karštai mes mylėsim, Tavo atvaizdą lyja lietus ant langų. Lyg mažiems Tu mums duonos, kas kartą atrieki – Mes žiūrėsim į...
Mama, Mama! Krykštauja vaikai. Rytą kelia saulės spinduliai. Mažos rankos tiesiasi aukštyn – Mama, Mama! Kur gi Tu esi? Mama, Mama! Plaukus sušukuok, Mažą riekę duonos man paduok. Savo širdį neški ant delnų – Aš...
Baltus žiedus pakandus šalna – Tai, motule, pavasario rytas. Galvą Tavo jau puošia rasa Žiedlapiais obelų Tau nukritus. Gėlės margos spalvingam glėby – Tai, motule, maža mano puokštė. Neša Tau ją paklydęs kely...
Į orchidėjų žiedlapius Tau meilės dainą suvyniosiu. Žvaigždynus perpinsiu aš Tavo ilgesio takus. Šiauriniam vėjui šaltą skersgatvį kaskart pečiais užstosiu – Nematomu šešėliu Tau bučiuos rankas sūnus. Kitiems negirdima...
Nebūk viena! Aš tau linkiu žmonių gausybės. Nebūk šalta – Pavargus kartais nuo teisybės. Kam ta našta? Esi pilna didžios galybės. Sūnaus malda – Nuties tau kelią begalybės.
Žemę Motulę aš rankomis vėl apkabinsiu, Bėgsiu pas Jūrą Motulę kaskart bangomis, Paukštį pašauksiu ir ilgesį jam išdalinsiu – Neša lai meilę motulei tolyn mintimis.
Svajingos mamos akys man primena vaikystę – Į jas maža žiūrėjau, mačiau jų gelmę tyrą. Tarsi ramunių takas neleis man jos paklysti – Ten, kur abi praėjom, mama, žiedai jau byra. Kasmet pavasarėja ir žydinčios...
Mamyte, Tavo akys – tai lyg žibuoklių šlaitas – Žiedais melsvais pražysta akimirkai gamta. Tiek žvilgsnių nieks nematė, kiek mato mažas vaikas Lyg albume vaikystės – žibuoklėse mama. Žibuoklėm žydi akys ir spindi jų...
Tu kasdieną dengi baltu audiniu stalą, Kai susėda už jo jau užaugę vaikai. Tarsi staltiesė, mama, plaukai Tau nubalo – Juk ne viskas gyvenime buvo gerai... Tavo šypseną, mama, širdy mes nešiojam – Ją mums primena vasaros...