Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Rengiu Tau juokingus spektaklius.
Tėti, atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.
Mamyt, tu dar mokinai širdies klausyti,
Pameni, kaip kūrėm ateities planus?
Ir suprast padėjai – ne bėda suklysti,
Privalu vėl keltis ir išlikt žmogum.